Rodomi pranešimai su žymėmis Veikla. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Veikla. Rodyti visus pranešimus

Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo


2019 m. birželio 5 d. ONKTD asociacija kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkus prašydama atkreipti dėmesį į Teisingumo ministerijos vykdomą pataisos įstaigų reformą ir sprendimą nuo 2019 m. liepos 1 d. uždaryti buvusį Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą.



Kreipiamės į Jus norėdami atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), mūsų nuomone, netinkamai ir skubotai vykdomą pataisos įstaigų reformą, kuri daro didelę žalą teismų ir teisėsaugos institucijų darbui, pažeidžia suimtųjų bei nuteistųjų teises, ir, galima teigti, kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.
2019 m. gegužės 16 d. prokurorams pranešta apie Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus raštą Nr. 1S-1382 ,,Dėl pasikeitusios asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas tvarkos“, kuriame nurodyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-204 nustatyta nauja tvarka, pagal kurią nuo 2019 m. gegužės 25 d. į buvusį Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą (dabartinis įstaigos pavadinimas – Vilniaus pataisos namai) nebebus priimami suimtieji ir nuteistieji asmenys pagal anksčiau galiojusią tvarką, taip pat ši įstaiga nepriims tranzitu vykstančių asmenų, ir artimiausiu metu šioje įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji bus perkelti į kitas įstaigas.
Paaiškėjo, kad Teisingumo ministerija, nederindama savo sprendimo nei su teismais, nei su prokuratūra, policija ar kitomis teisėsaugos institucijomis, nusprendė nuo 2019 m. liepos 1 d. uždaryti buvusį Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą.
Lietuvos prokuratūros ir policijos vadovų iniciatyva įvykusių pasitarimų metu Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai pripažino, kad šio sprendimo su kitomis valstybės institucijomis nederino ir neatsižvelgė į kitoms valstybės institucijoms kilsiančias finansines ir organizacines bei baudžiamojo proceso įgyvendinimo problemas. Šio savo sprendimo negalėjo paaiškinti, nors anksčiau buvo pažadėta neuždaryti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, kol nebus įrengtos naujos tardymo izoliatoriaus patalpos ir užtikrintos visos reikiamos darbui sąlygos.
Toks Teisingumo ministerijos sprendimas nuo 2019 m. gegužės 25 d. sukėlė sumaištį tiek pačiose pataisos įstaigose, tiek ir teismuose, prokuratūroje, policijoje, Viešojo saugumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nes neinformavus pareigūnų, kurių žinioje yra suimtieji, pastarieji buvo išvežti iš Vilniaus taip sužlugdant suplanuotus proceso veiksmus, dėl konvojaus trūkumo į teismus nebuvo pristatyti visi asmenys, tyrimus atliekantys pareigūnai dėl veiksmų atlikimo buvo priversti planuoti važiavimus į Kauną ir Šiaulius, nuteistiesiems ir suimtiesiems sukelti nepatogumai dėl abejotinų konvojavimo ir laikymo sąlygų.
Norime atkreipti dėmesį į tai, kad būtent Vilniuje yra centrinės ir kitos valstybės institucijos, atliekančios ir kontroliuojančios ikiteisminius tyrimus Lietuvos sudėtingiausiose baudžiamosiose bylose, ir būtent Vilniuje yra teismai, kurie nagrinėja tokias baudžiamąsias bylas, todėl palikimas Vilniaus apskritį ir rytinę Lietuvos dalį be tardymo izoliatoriaus rodo nepakankamą įsigilinimą ir skubotumą sprendžiant ypatingo jautrumo klausimus.
Nekalbant apie neplanuotai teisėsaugai padidintą milijonais eurų skaičiuojamą finansinę naštą ir žmogiškųjų resursų trūkumą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad yra daromą didelė žala ikiteisminiams tyrimams, keliama grėsmė su teisėsauga bendradarbiaujantiems asmenims, dar labiau apsunkinami ir užvilkinami baudžiamieji procesai bei nusikaltimų ištyrimas.
Suimtuosius ketinama laikyti Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu (2 straipsnio 1 dalis numato, kad tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Teisingumo ministerijos teikimu) Vyriausybė nėra įsteigusi tardymo izoliatorių, o tai iš esmės pažeidžia suimtųjų teises. Turima informacija leidžia kategoriškai teigti, kad šiandien dienai pataisos namuose numatytose suimtųjų laikymo patalpose nebus užtikrinta tinkama suimtųjų izoliacija ir saugumas, pastarieji nuolat bus apsupti nuteistųjų, kurie galės jiems daryti poveikį.
Teisingumo ministerijos sprendimas nuo 2019 m. liepos 1 d. uždaryti buvusį Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą tik sustiprino jau ir anksčiau kilusias abejones dėl pataisos įstaigų vykdomos reformos. Po Teisingumo ministerijos įvykdyto Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo prijungimo prie Vilniaus pataisos namų, remiantis turima informacija, itin pavojingi nuteistieji iki gyvos galvos šiuo metu laikomi ne kalėjime, o pataisos namuose ir net Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur ne tik patalpos nėra tam tinkamos ir darbuotojai nėra tam parengti, bet tai daroma pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) bei kitų įstatymų, reglamentuojančių pataisos įstaigų veiklą, reikalavimus.
BK 50 straipsnio 3 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose.
BVK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės.
BVK Ketvirto skirsnio (Kalėjimai) 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šiandien dienai Lietuvoje liko šios pataisos įstaigos: Alytaus pataisos namai, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija, Vilniaus pataisos namai, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius - pataisos namai, Kauno tardymo izoliatorius, Šiaulių tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė.
Teisingumo ministerijos vykdomos pataisos įstaigų reformos pasekoje Lietuvoje neliko kalėjimo ir Vilniaus tardymo izoliatoriaus.
Manome, kad valstybėje reformos turi būti daromos ne tam, kad pabloginti, o tam, kad pagerinti esamą situaciją, baudžiamojo ir bausmių vykdymo procesų įgyvendinimą. Nematydami kitos galimybės, kreipiamės į Jus prašydami skubiai įvertinti buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo uždarymo pasekmes ir imtis reikiamų priemonių, kad nedelsiant būtų atšauktas Teisingumo ministerijos sprendimas nuo 2019 m. liepos 1 d. uždaryti buvusį Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir panaikintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. V-204 bei sustabdyta Teisingumo ministerijos vykdoma Lietuvos pataisos įstaigų reforma, inicijuojant jos auditą ir tinkamą įgyvendinimą.
 




 

Dėl baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma


2019 m. sausio 8 d. ONKTD asociacija kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą ir Generalinį prokurorą prašydama atkreipti dėmesį į 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo pakeitimus.

 
 

2019 m. sausio 4 d. visi prokuratūros darbuotojai elektroniniu paštu buvo informuoti, kad, remiantis Vidaus reikalų ministro ir Generalinio prokuroro 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-184/I-70, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo (toliau – aprašo) pakeitimai, susiję su privalomu procesinių dokumentų dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei slapto sekimo tvarkymu Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau ir – IBPS).
Remiantis aprašo 38 ir 40 punktais, be kitų procesinių prievartos priemonių, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimai, prokuroro prašymai ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui rengiami ir teikiami tik IBPS, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartys rengiamos IBPS dėl šių procesinių prievartos priemonių paskyrimo, pakeitimo, panaikinimo ar jų taikymo termino pratęsimo:
38.5 ir 40.6 punktai - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo;
38.6 ir 40.7 punktai - slapto sekimo.
Norėtume atkreipti dėmesį į neabejotinai rizikingą, nenumatant jokių išimčių, šios jautrios tyrimo informacijos privalomo talpinimo IBPS reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, kad IBPS esanti informacija nėra absoliučiai tinkamai apsaugota, o pagal technines ir kitas charakteristikas, artimiausiu metu nesant galimybių, ir nebus apsaugota, todėl sudėtinguose ir svarbiuose tyrimuose, ypač, kai tai liečia su šnipinėjimu, didelio mąsto korupcija ar organizuotu nusikalstamumu susijusius asmenis, šiuos tyrimus atliekantys tyrėjai, kontroliuojantys prokurorai ir procese dalyvaujantys ikiteisminio tyrimo teisėjai bus priversti rinktis – vykdyti duotą priesaiką ir pareigą tinkamai atlikti tyrimus bei atskleisti nusikaltimus ir tuo pačiu nevykdyti šių aprašo reikalavimų ar vykdyti šiuos aprašo reikalavimus ir rizikuoti pakenkti tyrimo sėkmei.
Toks sėkmingam tyrimui galintis pakenkti ir iš esmės tik statistinių duomenų rinkimui naudingas reglamentavimas, neužtikrinant šios informacijos reikiamo saugumo, prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje numatytai paskirčiai išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymus bei 2 straipsnyje numatytai pareigai atskleisti nusikalstamą veiką.
Taip pat, norėtume atkreipti dėmesį į aprašo 441 punktu reglamentuotą tvarką, leidžiančią teisėjams dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui skelbti tyrimo stadijoje priimtas nuasmenintas nutartis, kurios, jų nuomone, reikšmingos teismų ir ikiteisminių tyrimų praktikai. Toks reglamentavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje įtvirtintą prokuroro diskrecinę teisę spręsti kokie ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti paskelbti iki bylos nagrinėjimo teisme. Toks nesavalaikis tik nuasmenintų duomenų paviešinimas, jau nekalbant apie tyrimo sėkmę, gali pakenkti proceso dalyvių, ypač nukentėjusiųjų ir nepilnamečių, interesams.
Neneigdami IBPS naudos, prašytume kuo greičiau imtis priemonių keisti šį netinkamą reglamentavimą.

Gauti atsakymai: 

Iš LR GP SPAUSTI ČIA

Iš LR VRM SPAUSTI ČIA

DĖL PROKURATŪROS ĮSTATYMO PROJEKTO



2017 m. lapkričio 8 d. asociacijos pirmininkas dalyvavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje svarstant Prokuratūros įstatymo Nr. I-599  1, 2, 9, 16, 19, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37(5), 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo, papildymo 16(1), 37(7) straipsniais ir 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1080 ir su juo susijusių įstatymų projektus bei pateikė pasiūlymą dėl šio projekto, su kuriuo norint susipažinti:

SPAUSTI ČIA

SEMINARAS





2016 m. gruodžio 1 d. mūsų asociacija pravedė prokuratūros ONKT padalinių darbuotojams seminarą „Aktualios korupcinių nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo teorinės ir praktinės problemos“.

Paskaitų temos:

"Aktualios praktinės ir teorinės problemos kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo bylose" SPAUSTI ČIA

"Aktualios praktinės ir teorinės problemos papirkimo bylose, naujausia LAT jurisprudencija" SPAUSTI ČIA

"Aktuali LAT jurisprudencija kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo baudžiamajame procese klausimais" SPAUSTI ČIA